Laura Duksaitė: Kaip vadovas pats darbo ieškojo arba 7 patarimai darbo ieškančiam vadovui

Prieš porą savaičių dalinausi straipsniu apie klaidas, kurias daro vadovai, patys ieškodami darbo. Pažadėjau pasidalinti ir patarimais – pildau pažadą. Juolab, kad po to įrašo gavau nemažai atsiliepimų.

Išsiaiškinti, ko noriu

Kai samdome kitus – labai aiškiai žinome, ko iš jų tikimės. Tą patį principą būtina taikyti ir sau: aiškiai apsibrėžti, kur ir kokį darbą noriu dirbti bei už kokią mano šiandien turimą patirtį mane turėtų rinktis.

Jeigu esu FMCG rinkodaros vadovas – natūraliai, būsiu įdomus mažmeninės prekybos sektoriui. Jeigu vadovavau baldų gamybos įmonei ir turiu eksporto plėtros patirties – mano kompetencija bus vertinga ir kitose ne maisto gamybinėse įmonėse.

Tačiau jei esu finansų sektoriaus įmonės vadovas ir noriu pereiti į gamybą – situacija sudėtingesnė. Tai nereiškia, kad neįmanoma, bet reikės labai aiškiai pagrįsti savo perkeliamas kompetencijas.

Aiškiai suprasti, kas mane samdys

Kaip parduodami prekę ar paslaugą apsibrėžiame savo pirkėją, taip ir čia – turime suvokti, kas yra mūsų „pirkėjas“, t. y. būsimas darbdavys. Vienoms įmonėms mūsų patirtis bus labai aktuali, kitoms – visiškai ne.

Yra sektorių, kurie itin sunkiai įsileidžia profesionalus iš kitur – pavyzdžiui, farmacija, bankai, e. prekyba, FMCG ar specifinės gamybos sritys, tarkim, lazerių gamintojai. Juose dažnai tikimasi būtent sektoriaus patirties. Tuo tarpu dalis paslaugų įmonių lengviau priima vadovus iš kitų sričių, nes veikimo principai, reguliacinė aplinka ar verslo modeliai yra panašesni.

Svarbu ir detalė: sektorius dažnai nėra vienalytis. Pvz., gamyba. Baldų, aviacijos ar maisto gamybos specifika skiriasi iš esmės. Todėl būtina apsibrėžti konkrečią kryptį, o ne vien sektorių.

Tiksliai formuluoti savo pozicionavimą

Vadovai dažnai turi lūkestį, kad darbo ieškotis nereikės – juos „nuheadhunt’ins“. Ir tame yra tiesos: kuo aukštesnė pozicija, tuo dažniau pokalbį su įdomiu kandidatu inicijuoja vadovų paieškos konsultantai.

Tačiau yra vienas „bet“: kažkas turi gauti signalą, kad esate atviri naujoms galimybėms. Ir jūs turite būti aiškiai suformulavę savo pozicionavimą – savo elevator pitch.

Kaip dviem sakiniais apibūdintumėte savo profesinę esmę? Pavyzdžiui:

●      Esu finansų vadovas pramonės įmonei.

●      Specializuojuosi eksporte farmacijos sektoriuje.

●      Auginu B2B paslaugų įmonių verslą.

●      Ieškau komercijos vadovo pozicijos gamybinėje įmonėje.

Darbo pokalbyje – kalbėti apie save

Konsultuodama vadovus dažnai pastebiu: paprašius papasakoti apie save, jie pradeda pasakoti apie įmonę, tiek jau yra susitapatinę su ja. Apie įmonės dydį, apyvartą, rinkas, plėtrą. Tai svarbu – bet įmonė tai ne Jūs.

Samdančią pusę labiausiai domina: ką konkrečiai darėte jūs? Koks buvo jūsų indėlis?

Ne „įmonė įžengė į Lenkijos rinką“, o „mano iniciatyva ir vadovaujant mano komandai įžengėme į Lenkijos rinką ir per dvejus metus pasiekėme X mln. eurų apyvartą“. Ne „buvo išspręsta krizė“, o „inicijavau restruktūrizaciją, optimizavau procesus ir per metus grąžinome įmonei pelningumą“.

Gebėti iškristalizuoti savo stiprybes, įvardinti pasiekimus ir pagrįsti juos skaičiais – vienas svarbiausių dalykų tokiame pokalbyje.

Ruoštis darbo pokalbiui

Kai kandidatai ateina nepasiruošę – nežino, kuo užsiima įmonė, į kurią kandidatuoja, – į tai žiūrima įtariai. Tačiau būna, kad ir patys vadovai, būdami labai užsiėmę, ateina nepasiruošę į pokalbį, į kurį yra kviečiami.

Samdančiai pusei tai kelia nusivylimą. Įmonė ir paieškos konsultantai skiria laiką tikėdamiesi, kad kandidatas rimtai vertina galimybę. Tiek konsultantai, tiek samdančioji pusė, nori, kad vadovui darbo pokalbyje pasisektų, nori sėkmingo pokalbio ir jo rezultato – samdos.

Antro šanso padaryti pirmą įspūdį nėra. Todėl ruoštis būtina – taip, kaip ruoštumėtės svarbiam verslo susitikimui:

●      pasidomėti įmonės veikla,

●      suprasti jos verslo modelį,

●      įsivardinti, kaip jūsų patirtis gali kurti vertę būtent šiai organizacijai.

Išmokti ieškoti darbo

Vadovai įpratę „networkinti“ dėl įmonės interesų. Tačiau ne dėl savęs asmeniškai. Užsiminti, kad žvalgotės naujų galimybių, yra normalu. Svarbu tik neapsiriboti abstrakcijomis.

„Ieškau ko nors finansuose.“ „Gal turite kokią nors vadovaujančią poziciją?“, „Ieškau vadovaujančio darbo“.

Tokie apibrėžimai nieko nepasako. Kai paklausiu, kaip dėl darbo apskaitos įmonėje? O gal naujos gamyklos statyba? Paaiškėja, kad ne, tokiems verslams vadovauti nenorėtų ar negalėtų.

Išties, ne visos pozicijos kiekvienam tinka. Svarbu skirti laiko išsigryninti ir pasiųsti rinkai žinutę.

Du klausimai sau

Jei norite gauti tokį vadovo darbą, kuris iš tiesų jums geriausiai tinka, atsakykite sau bent į du esminius klausimus:

1. Kuo konkrečiai ir kur aš pats noriu dirbti?
2. Dėl kurių konkrečių mano žinių, patirties ar įgūdžių ši organizacija turėtų mane pasirinkti?

Šie du paprasti klausimai sutalpina pusę paieškos rezultato.