Vadovo kelias – link savanorystės?
Savanorystė nebėra tik jaunystės ar „laisvo“ gyvenimo privilegija. Kodėl savanoriaujantys kandidatai turėtų pelnyti papildomų taškų vadovų paieškoje?
Net didžiausi cinikai pandemijoje įsitikino, jog savanoriška veikla gali gelbėti žmonių gyvybes. Ne perkeltine, o tiesiogine šio žodžio prasme.
Covid-19 vakcina išvydo dienos šviesą, nes savanoriauti testavimo fazėje pasiryžo daugybė sveikų žmonių. Britų organizacija „1DaySooner“ sutelkė net 38,5 tūkst. savanorių vakcinos testavimui visame pasaulyje.
Ligoninės išgyveno pandemijos piko etapą, nes atsirado žmonių, savanoriškai pavaduojančių sergančius slaugytojus ir medikus.
Kokiomis savybės išsiskiria savanoriaujantys? Mokslas sako, kad jie:
– Prisiima atsakomybę už savo veiksmus ir jų pasekmes;
– Sutaria su kitais, yra empatiški kitų žmonių poreikiams;
– Gerai kontroliuoja impulsus (tai reiškia, geba užbaigti užduotis);
– Išsiskiria emociniu stabilumu.
Visų šių savybių rinkinys yra #gerovadovo pavyzdys, tiesa? Juo labiau, kad savanoriaujantis vadovas teigiamu požiūriu užkrečia ir kitus.
Svarbi ir kita pusė: gerai vertindami savanorius, skatiname savanorystei abejojančius. Kuriems trūksta vieno žingsnio iki sprendimo. Galbūt tai Jūs?
Kviečiame susipažinti su Lauros Duksaitės – Iškauskienės įžvalgomis apie besikeičiantį savanorio paveikslą LRT “Labas rytas” laidoje.
