Publikacijos rugpjūčio 18, 2020

Perdegęs aukščiausio lygio vadovas – kada keisti viską, išskyrus darbą?

Kasdienėje darbo praktikoje tenka susidurti su aukščiausio lygio vadovais, kurie „ant popieriaus“ atrodo tobulai, o šiųjų gyvenimo aprašymai žada profesionalų kandidatą. Tačiau neretai pamatome ir  kitą medalio pusę – visapusiškai kompetentingas kandidatas yra perdegęs. Kas tuomet?

Perdegimą (angl. burnout) tiriantys specialistai pastebi, kad perdegimas atsiranda tuomet, kai žmonės įdeda daug pastangų, dirbdami intensyviai, iki išsekimo, bet be matomų rezultatų. Tokiose situacijose jaučiamės pikti, bejėgiai, įstrigę ir išsekę. Pagrindinis perdegimo bruožas yra tas, kad žmonės negali ar nebegalės darbe padaryti to, ką puikiai darė anksčiau, tai kas juos džiugino ir teikė malonumą darbe, dabar – erzina. Taigi kyla klausimas – kuomet aukščiausio lygio vadovui tikrai reikia keisti darbą ir ištrūkti nuo perdegimui sąlygas sudarančios aplinkos,  o kuomet tik „pasikeisti šukuoseną?“.

Nors individualiai perdegimas pasireiškia skirtingai, tačiau vis dėlto jis turi keletą identifikuojamų savybių:

  • Cinizmas, negatyvumas ir dirglumas. Dėl poreikio dirbti komandoje vadovai gali jaustis apgulti, o socialinės situacijos bendraujant su kolegomis praranda malonumo atspalvį. Perdegimas dažniausiai persikelia tiek į darbo, tiek į namų aplinką – dirglumas, susierzinimas ar spaudimas jaučiamas darbe neretai apsunkina bendravimą su kolegomis ir artimaisiais. Parama ir palaikymas gali tapti sunkiai pasiekiami dėl perdegusio asmens sunkumų socialinėse situacijose bei troškimo išvengti dar didesnio nerimo. Galime matyti ilgamečius vadovus, kurie ciniškai ar priešiškai vertina daugelį savo pavaldinių iniciatyvų.
  • Savęs izoliacija. Darbe tai gali pasireikšti kaip tendencija uždaryti kabineto duris, pasiteisinimais neiti pietauti kartu su kolegomis, nuo perdegimo kenčiantys žmonės gali pradėti darbą itin anksti ryte ir darbą palikti vėlai – ir visa tai, kad išvengtų kontakto su kitais žmonėmis.
  • Nemiga ir nuovargis. Įprastai tai prasideda tuo, kad asmeniui tampa sunku užmigti vieną ar dvi naktis per savaitę, o kartais sutrikęs miegas pasireiškia stresinių darbo periodų metu. Miego sutrikimai dažnai būna susiję su nuolatinėmis mintimis apie neva neįveikiamas problemas ir nemalonias situacijas darbe. Vėlesniuose perdegimo etapuose nemiga dažnai būna nuolatinis palydovas. Žinoma, tuomet dienos metu pasireiškia ir lėtinis nuovargis – visos veiklos reikalauja didelių pastangų, asmuo neturi energijos, todėl stengiamasi daryti kuo mažiau – net išlipimas iš lovos gali tapti sudėtinga užduotimi. Visapusiškas išsekimas paveikia ne tik produktyvumą darbe, bet ir visą gyvenimo eigą.
  • Susilpnėjusi imuninė sistema. Dėl kūno išsekimo ir išsieikvojimo perdegę žmonės dažniau serga, o ligos simptomai užsitęsia. Tyrimai parodė, kad žmonės, patiriantys perdegimą yra labiau linkę į viršutinių kvėpavimo takų ligas, skrandžio ir žarnyno problemas bei galvos skausmą.
  • Depresija ir nerimas. Ankstyvuose perdegimo etapuose jaučiama įtampa, nerimas, liūdesys ir beviltiškumas. Daugelis vadovų patiriančių perdegimą, įvardija patiriantys panikos priepuolius ir tokį stiprų nerimą, kad pradeda vengti darbo vietos ar apskritai šį apleidžia.

Pasak specialistų,  perdegimą turime suprasti kaip organizmo atsaką į netoleruotiną spaudimą ir stresą – tai vyksta nesąmoningai. Todėl vienu iš pasirinkimų įveikiant perdegimą tampa karjeros ir darbo kaita. Žinoma, karjeros pokyčiai nėra visiems tinkama išeitis – kita išeitimi tampa valdymo struktūrų pokyčiai esamoje darbovietėje, bendradarbiavimo bei bendros atsakomybės darbuotojų tarpe skatinimas.

Palaikymas iš aplinkos – ar šis būtų namuose, darbe – yra būtinas patiriant perdegimo simptomus. Perdegusiam vadovui visų pirma reikia atostogų, nes tie, kurie neatsimena kada atostogavo, jokiam akcininkui naudos neatneš. Pasirūpinus sveikata ir papildžius motyvacijos rezervus galima ieškoti naujos bendrovės, kurioje vėl būtų jaučiamas džiaugsmas dirbant savo mėgstamą darbą.