Laura Duksaitė-Išskauskienė | Vadovų karjeros pertrauka – kaip ją vertina rinka?

Išeiti iš gerų pareigų į niekur ir padaryti karjeros pertrauką. Apie šią tendenciją kalbėjomės LRT Labas rytas, Lietuva. 

Visų pirma tai rodo, kad pasitikime ir savimi, ir valstybe, ir ekonomika. Kad esame pakankamai ramūs, kad susirasime darbą. 

Vis dėlto išėjimo priežastys nebūna ramybė dėl būsimo darbo. 

Vadovai dažniausiai išeina, kai nesutampa jų ir akcininkų vertybinis požiūris. Arba ima jausti, kad šitoje įmonėje nuveikė viską, ką norėjo ir ieško naujų iššūkių.

Jaunesni vadovai išeiti į niekur ryžtasi gerokai dažniau nei vyresni. Regis, keista, juk ir patirties daugiau, ir finansinė pagalvė yra. Bet tai lemia ir mūsų darbo rinka, dėl amžiaus mes daromės mažiau patrauklūs samdytojams.

Tuo tarpu dėl jaunų vadovų ypatingai konkuruojama, todėl nors šie neturi rimtos finansinės pagalvės, gali lengviau rizikuoti. 

Kai kuriuose sektoriuose vadovai dažniau ir drąsiau neria į niekur. Kuo sektorius aktyvesnis, kuo daugiau jame veikiančių įmonių, tuo iš darbo tokie vadovai išeina drąsiau. Pvz., IT sektorius didesnis ir įvairesnis, o bankų turime nedaug, tad aukšto lygio vadovams keisti darbą sunkiau, kita vertus, čia gelbsti fintech. 

Gamybos sektorius  aktyvus, bet jame prisideda geografinis faktorius: gamybos įmonės išsibarsčiusios visoje Lietuvoje. Ir čia karjerą gali būti lengviau daryti Kaune nei Klaipėdoje ar Vilniuje. 

Tad rinkoje padaryti pauzę keičiant darbą vadovams tapo visiškai normalu. Tai rodo vadovų sąmoningumą ir suteikia galimybę pagalvoti, kur tikrai noriu dirbti, kokia industrija mane traukia ir ką joje noriu nuveikti.  Kita vertus, jei pauzė per ilga (ilgiau nei 12 mėnesių) – kyla klausimų dėl prisitaikymo rinkoje, dėl reputacijos.

Jeigu svarstote apie karjeros pertrauką arba grįžtate po jos – visą pokalbį šia tema kviečiu žiūrėti LRT Labas rytas, Lietuva, nuo 36:17.