L. Duksaitė: po prastos reputacijos bendrovių – vadovams tenka raupsuotojo dalia?

Su kuo sutapsi – tuo patapsi. Taip byloja liaudies išmintis. Ar tai galioja ir vadovams, dirbantiems prastos reputacijos įmonėse?

Vadovas turi -niolika metų įspūdingos darbo patirties, puikius rezultatus, yra dirbęs superinėse įmonėse, anksčiau būtų laukiamas vadovas daugelyje įmonių. Tačiau padirbėjęs prastos reputacijos įmonėje spranta, kad su šia įmone jam vis dėlto nepakeliui. Ir ieško naujos pozicijos vadovauti. Jis suglumęs – mat rinkoje visa jo patirtis staiga nueina į antrą planą. Jokia gerbiama bendrovė jo nenori samdyti vadovauti, nes „jis /ji juk dirbo X įmonėje“.

Išties, iš pirmo žvilgsnio gali būti sudėtinga suprasti. Kaip vos keli mėnesiai ar metai darbo prastos reputacijos įmonėje tarsi nubraukia visą nuostabią karjeros patirtį.

Tačiau atrankose su tuo susiduriame reguliariai. „Taip, patirtis gera, BET…“ ir tuo bet tampa būtent įsidarbinimas tokioje bendrovėje. Žmonių iš ten – baidomasi kaip maro.

Argumentai įprastai tokie:

• kokioje desperacijoje reikia būti, kad eitum į tokią įmonę
• ten pabuvęs, jau bus persiėmęs tos įmonės „vertybėmis ir kultūra“ – tiksliau, viso to stoka ir perneš užkratą mums.

Realybėje, taip yra ne visada. Kartais vadovus tiesiog sužavi atrankos metu įspūdingos akcininkų ar savininkų personos. Įtaigūs, stiprūs, charizmatiški vadovai patraukia lyderius ateiti dirbti kartu. Tačiau vėliau už savo pasirinkimus tenka sumokėti.

Suprantama, dėl etikos sumetimų konkrečių įmonių neminėsiu. Tačiau dauguma nutuokia.

Ką daryti, jei įmonė su prastos reputacijos šleifu kviečia daryti karjerą pas juos?

Dukart gerai pagalvoti. Ir ne tik trumpalaikėje perspektyvoje. Pastaroji neretai būna itin patraukli: kadangi tokioms įmonėms be galo sunku prisivilioti gerų vadovų, jos priverstos siūlyti gerokai didesnį nei rinkos atlygį (skirtumas gali siekti 25-30% – beje, tai dar vienas argumentas, dėl ko verta rūpintis savo reputacija). Trumpalaikėje perspektyvoje gerokai didesni pinigai, natūralu, masina. Taip pat dalis įsivaizduoja, kad atėję jie pradės keisti įmonės kultūrą, vertybes ir įkvėps ten pokyčių. Tačiau dažniausiai būna atvirkščiai – naujo vadovo požiūris yra sumalamas po senomis girnomis.

Todėl svarbu pažvelgti į ilgesnę perspektyvą: kiek aš laiko ten būsiu ir ką norėsiu daryti vėliau? Mat vėliau norint įsidarbinti geros reputacijos įmonėje, šios triskart pagalvoja ir dažniau sako ne nei taip. Prastos reputacijos žymė nenublunka ilgai. Ir belaukiant kol rinka pamirš, gali tekti daryti tarpinę karjeros stotelę ne tokioje patrauklioje pozicijoje.

#CEOreputation