L. Duksaitė: Moterys karjeros aukštumose – kur jos dingsta nepasiekusios vadovų grandies?

Pažiūrėjus į skaičius, tikra mistika: moterų Lietuvoje yra daugiau. Su aukštuoju išsilavinimu – jų taip pat nuolat būna daugiau nei vyrų (Statistikos departamento duomenimis). Tačiau moterų vadovių – dvigubai mažiau nei vadovų vyrų.

Teoriškai iš daugiau kandidatų – turėtų būti ir geresnis šansas atsirinkti vadovę. Bet realybėje taip nėra. Moterų vadovių yra dukart mažiau nei vyrų. Ir kuo pozicija aukštyn – tuo ten moterų mažyn. Jeigu departamento vadovių dar rasime kokį trečdalį, tai aukščiausio lygio vadovų jau vos dešimtadalį.

Tas pats ir pasauliniu mastu. McKinsey & Company tyrimas “Women in the workplace, 2023 m.”, rodo, kad nors starto pozicijoje moterų ir vyrų būna apylygiai – kylant aukštyn proporcijos stipriai išsiderina.

Kodėl?

Akivaizdu, kad tai nėra kompetencijos klausimas. Kartais tai lemia ambicijų stygius, savivertės dalykai, drąsa rizikuoti (o šiuos stereotipus mes patys ir įkalame savo dukroms į galvas).

Bet iš esmės pastebima, kad problema užprogramuojama jau pirmajame karjeros laiptelyje. Mat kiekvienam šimtui vyrų paaukštinimų, tenka tik 87 moterų paaukštinimai.

Prisideda ir karjeros pertrauka gimdant vaikus. Tai pagrindžia ir faktas, jog būtent 30–39 m. amžiaus kategorijoje (kai gimsta vaikai ir kol ima lankyti mokyklą) moterų ir vyrų pajamų atotrūkis būna didžiausias. Nes moterys vaikų priežiūrai skiria vidutiniškai 2,5 metų – vyrai pusantro mėnesio.

Plius, moterys patiria daugiau mikroagresijos apraiškų palyginti su vyrais: tai yra jų idėjos 1,5–2 kartus dažniau nuvertinamos, pasiūlymai labiau kvestionuojami, jas klaidingai laiko užimančiomis žemesnes pareigas, komentuojama jų apranga ar emocinės reakcijos.

Ar kvotų valdybose politika gali pakeisti moterų balansą?

Neabejotinai. Jei valdybose bus daugiau moterų, jų balsas taip pat labiau lems ir priimant sprendimus dėl C-lygio vadovių moterų. Kvotų politika apskritai paskatina labiau atkreipti dėmesį į šį lyčių disbalansą, kuris tęsiasi jau daugelį metų ir net pastarasis dešimtmetis šios tendencijos neišdildė. Pvz., kai ieškome generalinio direktoriaus, CEO, įprastai turime kokių 10–12 kandidatų vyrų ir 1 moterį.

Jau po poros metų ES direktyva įpareigos ne tik deklaruoti lyčių lygybę popieriuje, bet ir užtikrinti realybėje, listinguojamų įmonių valdybose.