L. Duksaitė: Kaip grįžti į šalies darbo rinką vadovams po gyvenimo svetur?

Užsienin nubloškia skirtingos situacijos. Studijos. Emigracija. Relokacija įmonėje. Diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų šeimos nariams – tai periodinis būvis. Mat jie rotuojasi kas 3-4 metus.

Kaip grįžti į Lietuvos darbo rinką – toks klausimas savyje slepia daug nerimo, šimtą kitų klausimų ir pasirinkimų. Galimybė imtis savo verslo. Persikvalifikuoti. Grįžti į savo kompetencijos sritį. Verstis invididualia veikla.

Pasidalinti patirtimi, kaip efektyviai prisistatyti darbdaviui ir užtikrinti sklandų karjeros pokytį keičiant šalį – mane pakvietė papasakoti Užsienio reikalų ministerija, iniciatyvos „Gal į Lietuvą?“ kontekste, kartu su Užimtumo tarnyba / Lithuanian Employment Service , Aušra Kūriene ir Valstybinė mokesčių inspekcija.

Auditorijoje buvo daug moterų – tas nestebina, nes būtent moterys dažniau linkusios keisti šalį vykdamos paskui vyro karjeros galimybę.

Keli akcentai iš to, ką pasakojau gana mišriai auditorijai, kurioje buvo advokatė, menotyrininkė, finansų vadovė, gydytoja ir kt. profesijų atstovai:

–       Išties, šalies pakeitimas trims keturiems metams yra iššūkis. Net jeigu sugebi neprarasti kompetencijos (kas, pvz., nedirbant gydytoja kelis metus yra be galo sudėtinga) – prarandi ryšius.

–       Taip pat netenki konteksto suvokimo. Pvz., jei esi dizainerė – tebemoki kurti, bet nežinai, kokios įmonės šiuo metu ieško paslaugų, kur jos yra, jos tavęs nepažįsta.

–       Konteksto praradimas kuria nesaugumo jausmą. Atsiranda nepasitikėjimas, ar man pavyks, ar sugebėsiu grįžti į darbo rinką.

–       Diplomatinių šeimos narių atveju – dirbti nemotyvuoja ir tai, kad prarandi rentą, išmoką. Bet vis tiek verta pasvarstyti, ar įgūdžių praradimas “apsimokės” ilguoju laikotarpiu.

Kita vertus, yra ir tam tikrų pliusų. Naujiems darbdaviams gali būti privalumas, kad ieškote darbo trejiems metams. Šiais laikais tai gana geras įsipareigojimo terminas, ypač stingant darbuotojų.

Ką daryti, kad grįžti į vietinę rinką būtų lengviau:

–       Jei išvykstate ir turite galimybę – išlaikykite kvalifikaciją. Pvz., jeigu rašote tekstus – kad ir ne visu krūviu, dalinai, galbūt savanoriškai – rašykite toliau.

–       Jei nepavyksta rasti mokamo darbo, savanoriaukite, užsiimkite labdaros iniciatyvomis, burkite bendruomenes. Tai taip pat svarbios kompetencijos ieškant darbo.

–       Ieškokite galimybės transformuoti kompetencijas į tokias, kurias galėsite dirbti nuotoliu. Nuotoliniai darbai mažiau jautrūs relokacijai.

–       Stebėkite kontekstą. Sekite aktualijas, kurios jums svarbios. Tai padės neatitrūkti nuo vietos realijų.

Šalies pakeitimo sunkumus pastebiu ir dirbdama su vadovų paieška ar asmeninėmis vadovų karjeros konsultacijomis. Relokacija neretai suteikia tokiems vadovams papildomos tarptautinės patirties, sugrįžę jie yra įdomūs vietinei darbo rinkai. Tačiau konteksto ir ryšių praradimas susilpnina stiprius pamatus ir pasitikėjimą.

Būtent dėl to net dirbant nuotoliu, jei tik yra galimybė, svarbu neprarasti gyvo ryšio – karts nuo karto aplankyti gimtinę, sudalyvauti vienam kitam renginy ar asociacijų susibūrime. Konteksto suvokimas ir ryšiai vadovo darbe ne mažiau svarbūs nei kompetencijos.