Ateities CEO: konkuruojama dėl vienos amžiaus grupės lyderių

Nors vadovų amžiaus klausimas nėra atvirai eskaluojamas, personalo atrankų specialistai neslepia, kad daugiausia konkuruojama dėl vienos amžiaus grupės lyderių. Maža to, akcentuojama, kad artimiausiais metais bus paklausūs drąsūs, globaliai mąstantys, sprendimus neapibrėžtoje aplinkoje gebantys priimti vadovai.

Panagrinėjus „Verslo žinių“ kasmet sudaromą didžiausių šalies įmonių tūkstantuką, paaiškėjo, kad 88% bendrovių vadovų yra vyrai, 12% – moterys. Daugiausia CEO yra 41–50 metų amžiaus grupėje. Atitinkamai 45,1% moterų, 39,7% vyrų. Antroje pagal vadovų gausą vietoje yra 51 – 60 metų amžiaus grupė (25,4%), trečioje – lyderiai nuo 31 iki 40 metų (24,3%).

Daugiausia 41–50 metų CEO yra pramonės (40,2%) ir prekybos (42%) sektoriaus įmonėse. Prie statybų sektoriaus bendrovių vairo stovi 11,5% lyderių, kuriems yra nuo 61 iki 70 metų. VŽ sudaromo tūkstantuko duomenimis, jauniausias vadovas yra 25-erių, vyriausias – 81-ų metų.

Būtini įgūdžiai

Kalbėdami apie ateinančių metų reikalavimus vadovams specialistai pabrėžia globalumą. Akcininkai ieško žmonių, kurie geba mąstyti ir dirbti globaliai.

„Pastebime akcininkų ambiciją mesti pirštinę stambioms tarptautinėms bendrovėms. Samdant vadovą ieškoma tokių, kurie galėtų dirbti visame pasaulyje. Šiandienis lūkestis dėl lyderių – drąsa ir ambicijos“, – pagrindines reikalingas vadovų savybes įvardija Laura Duksaitė-Iškauskienė, darbuotojų atrankos UAB „Master Class Lietuva“ direktorė.

Pašnekovei pritaria ir Romanas Gaidukas, konsultacijų UAB „Grand Partners“ vyriausiasis konsultantas ir partneris. Pasak jo, ambicingi darbuotojai neturi nusistovėjusių įsitikinimų ir išsiskiria greitumu.

„Šiandien padiskutavo, o rytoj išskrido į Ameriką. Jie tiesiog nemano, kad ką nors padaryti yra neįmanoma. Ši savybė labai patinka akcininkams. Aišku, čia iškyla ir kita problema – kaip suvaldyti tokius darbuotojus. Juk suspėti paskui tokius specialistus akcininkams irgi nėra lengva“, – kalba p. Gaidukas.

Jis išskiria įgūdžius, būtinus ateities lyderiams: gebėjimą priimti sprendimus neapibrėžtomis aplinkybėmis, suprasti IT sprendimų vertę ir juos inicijuoti.

Auksinis laikas

Ponia Duksaitė-Iškauskienė nurodo, kad įmonės iš esmės konkuruoja dėl vienos amžiaus grupės specialistų. Labiausiai pageidaujami 35–45 metų vadovai.

„Šie žmonės darbo rinkoje yra 10–20 metų, turi patirties. Jie entuziastingi, orientuoti į rezultatus. Būtent dėl šių priežasčių akcininkai tokius darbuotojus vertina palankiau, nes tiki, kad jie padės auginti verslą“, – kalba pašnekovė.

Vis dėlto ieškodami vadovo akcininkai dažnai renkasi kandidatą, panašų į save. Pavyzdžiui, jei samdantysis yra 40-metis, tikėtina, kad jis ieškos panašaus amžiaus vadovo.

„Jei akcininkui yra nuo 30–40 metų, jam atrodo, kad būtent tokio amžiaus žmonės yra efektyviausi, labiausiai motyvuoti, patyrę ir brandūs. Kitaip tariant, kiekvieno amžiaus dešimtmečio žmonės manosi esą brandžiausi ir turintys daugiausia patirties“, – kalba pašnekovė.

Anatolijus Faktorovičius, rizikos kapitalo įmonių grupės UAB „Practica Capital“ vienas įkūrėjų, partneris, nurodo, kad kiekvienos amžiaus grupės lyderiai turi savų pranašumų. Jauni išsiskiria veržlumu, vyresnieji – patirtimi.

„Griežtų taisyklių nėra. Tačiau tendencija tokia, kad tikimės (įmonėse, į kurias investuojame, – VŽ) turėti jaunesnį vadovą, nes jis veržlesnis, kitaip toleruoja riziką, turi modernesnių žinių. Bet valdyboje gerai būtų turėti ir vyresnių žmonių, kurie yra šiek tiek atsargesni. Be to, jie turi patirties ir išminties, kuri sukaupiama tik su amžiumi“, – kalba p. Faktorovičius. Jis patikslina, kad jaunesniais vadovais laiko profesionalus, kuriems yra nuo 28 iki 45 metų.

Vadovų amžiaus rėžiai Lietuvoje smarkiai nesiskiria nuo kitų šalių konteksto. Pasak p. Duksaitės-Iškauskienės, užsienyje paklausiausias vadovų amžiaus rėžis tik šiek tiek platesnis – išsitęsia iki 50 metų. (Lietuvoje – iki 45-erių – VŽ).

Ji priduria, kad Skandinavijos šalyse vadovai paprastai būna šiek tiek vyresni. Tokia tendencija grindžiama kultūriniais įsitikinimais. Manoma, kad vadovas turi turėti ne tik profesinės, bet ir gyvenimo patirties bagažą.

Darbo iššūkiai

Ne tik greitėjantis tempas, rinkos pokyčiai, skaitmeninimas, bet ir besikeičiantys darbuotojų poreikiai yra kasdieniai iššūkiai, kuriuos privalu spręsti šiuolaikiniam vadovui.

„Vadovas dirba nebūtinai su savo amžiaus darbuotojais. Yra dešimt ar dvidešimt metų jaunesnių ar vyresnių žmonių. Geri vadovai geba prisitaikyti ir rasti bendrą kalbą su kitos kartos žmonėmis“, – kalba p. Duksaitė-Iškauskienė.

Ponas Gaidukas akcentuoja, jog dabar darbuotojai garsiai sako, kad nebenori būti tik ištekliais, o nori, kad į juos žvelgtų kaip į individus. Taigi ir vadovui reikia išmokti kitaip bendrauti su personalu, keisti savo požiūrį į darbuotojus, su jais bendrauti kaip su asmenybėmis.

„Vyresnės kartos vadovai ne visada supranta tokį darbuotojų lūkestį, o dažnai tai kertasi su lyderio vertybėmis. Tokiu atveju reikia jaunesnių vadovų, kurie ir vadovautų jaunam personalui“, – kalba p. Gaidukas.

Straipsnį apie ateities CEO kviečiame skaityti Verslo žiniose