Publikacijos spalio 22, 2019

Paklausus vadovas visą gyvenimą – kaip išsilaikyti karjeros viršūnėje?

Vadovo postas daug kam yra aukščiausias karjeros taškas ir siekiamybė. Vis tik neretai nutinka, kad jį pasiekus žmogaus karjerą ištinka tam tikras sąstingis arba profesinio gyvenimo kreivė netgi pakrypsta žemyn. Išlikti įmonių geidžiamu vadovu ne vienerius metus gali būti išties nelengva užduotis. Kas gali padėti to pasiekti?

Vienas svarbiausių – gebėjimas prisitaikyti

Visų pirma reikia turėti omenyje, kad stabilios ir ilgalaikės vadovo karjeros galimybės priklauso ir nuo situacijos konkrečiame sektoriuje. Puikus to pavyzdys šiandien – bankininkystės sektorius. Šiam sektoriui traukiantis, uždarant arba perkeliant savo padalinius kitur daliai šioje srityje dirbančių vadovų tenka ieškoti naujų karjeros galimybių. Dalis jų atranda finansinių technologijų sektoriaus bendrovėse, kiti gi daro radikalesnius karjeros posūkius. Dėl to lankstumas ir gebėjimas prisitaikyti prie situacijos yra viena iš svarbiausių savybių siekiant ilgalaikės vadovo karjeros.

Tiesa, pereiti dirbti iš vieno sektoriaus į kitą gali būti ne taip paprasta. Ypač tai pasakytina apie migraciją tarp labai skirtingo pobūdžio sričių – pavyzdžiui, gamybos ir prekybos ar paslaugų. Šių sričių specifika lemia, kad vadovų perėjimai iš vienos į kitą yra gana retas reiškinys. Be abejo, daug lengviau pozicijas keisti tame pačiame sektoriuje.

Būtina rasti laiko asmeniniam tobulėjimui.

Vis tik yra vadovų, kuriems susirasti naują darbą skirtingose verslo srityse yra lengviau. Tokie, pavyzdžiui, yra pardavimų vadovai. Be to, šiandien daugelis įmonių itin vertina stiprias strateginio planavimo, verslo plėtros kompetencijas ir globalių galimybių suvokimą turinčius specialistus. Jiems darbą yra pasiryžusios pasiūlyti daugelis įvairiose srityse veikiančių įmonių. Taigi vadovams pravartu šias kompetencijas ugdytis, nes jos gali tapti raktu į sėkmingą ir ilgalaikę karjerą.

Be abejo, kaip ir visiems specialistams, vadovams būtina skirti laiko asmeniniam tobulėjimui ir mokymuisi. Bėda, kad šį aspektą nemažai vadovų apleidžia dėl užimtumo ir laiko stokos. Vis tik reikėtų pasistengti planuoti laiką taip, kad mokymuisi laiko liktų – tai dar vienas gero vadovo bruožas. Be to, neužtenka per metus mokymams skirti dieną ar dvi, sudalyvauti keliose konferencijose. Pastangos tobulėti ir ugdyti savo kompetencijas turi būti nuolatinės. Galimybių tai daryti šiandien tikrai yra – nuo plataus specialios literatūros pasirinkimo iki vadovams skirtų kursų ir studijų programų universitetuose.

Raktas į sėkmingą karjerą – planavimas

Kitas svarbus aspektas siekiant dirbti vadovaujantį darbą ne vienerius metus – karjeros planavimas. Tai reiškia, kad visi su karjera susiję sprendimai turi būti gerai apgalvoti. Visuomet reikėtų sau atsakyti į tam tikrus klausimus: ar tikrai verta sietis su visuomenėje ne kokią reputaciją turinčia įmone? Ar verta augimo galimybes aukoti vardan trumpalaikės finansinės naudos? Jei yra viena savybė, kurią turėtų turėti kiekvienas vadovas – tai gebėjimas matyti bendresnį vaizdą bei neužmiršti ilgalaikės perspektyvos. Tai labai svarbu ir planuojant savo karjerą.

Vienas iš prasto karjeros planavimo pavyzdžių, kai samdomi vadovai paprasčiausiai pernelyg ilgai užsibūna vienoje darbovietėje ar pozicijoje, o dėl kokių nors priežasčių jos netekę susiduria su sunkumais ieškodami naujo darbo. Tokie vadovai rinkoje neretai vadinami nepajudinamais. Dėl itin didelio profesinio sėslumo jie praranda rinkos susidomėjimą, o vėliau jį susigrąžinti gali būti pakankamai sunku.

Stagnacija nėra gerai jokiam specialistui, todėl net ir dirbant toje pačioje įmonėje reikėtų ieškoti sau naujų iššūkių, keltis vis ambicingesnius tikslus. Kitu atveju paprasčiausiai nustojama tobulėti, užsibūnama komforto zonoje ir netenkama motyvacijos. Vis tik dauguma šiuolaikinių vadovų yra orientuoti būtent į pasiekimus ir augimą, dėl to su saugumą ir stabilumą, o ne iššūkius, vertinančiais vadovais tenka susidurti vis rečiau.

Kartais naudinga ir pertrauka.

Žinoma, iššūkių alkis nereiškia, kad darbo vietą ar pozicijas reikėtų keisti kas pusę metų. Vadovo karjeros ciklai paprastai trunka ilgiau nei kitų specialistų – vidutiniškai 5–7 metus. Būtent kas tiek laiko vadovai dažniausiai keičia darbo vietą. Tokių ciklų per visą vadovo karjerą būna apie 3–4 ir toks cikliškumas daugeliu atveju vadovams yra naudingas, nes leidžia save pilnai realizuoti, pasiekti kiekviename etape išsikeltų tikslų, tačiau kartu atveria vis naujas galimybes ir veiklos horizontus.

Be to, nereikėtų baimintis ir karjeros pertraukų. Neretai specialistai mano, kad padarius šiokią tokią karjeros pertrauką sėkmingai grįžti į vadovų rinką bus sunkiau. Tačiau daugeliu atveju tai nėra problema. Priešingai – kūrybinę ir profesinę pertrauką padarę vadovai neretai vertinami netgi labiau. Kuriam laikui atsitraukus nuo aktyvios darbinės veiklos galima pasisemti naujos energijos bei idėjų ir pilnam jėgų žengti į kitą karjeros etapą.

Išsilaikyti karjeros viršūnėje, kiekviename karjeros etape atskleisti visą savo potencialą gali būti netgi didesnis iššūkis nei iki geidžiamos pozicijos užkopti. Karjeroje kaip ir sporto varžybose – iškovoti čempiono titulą gali būti nelengva, tačiau jį išsaugoti – dar sunkiau. Vis tik savo karjerai skiriant pakankamą dėmesį tai padaryti tikrai įmanoma.

Straipsnį kviečiame skaityti Delfi portale.